"Biesas" namie

Mažytės (red. past. žmonos) pageidavimu prieš 5 mėnesius pasiėmėm iš žmonių kačiuką, kurie planavo jį "pakasti po velėna" (liaudies išmintis). Visa laime pavyko jį išgelbėti nuo žiaurios lemties. Kai parsivežėm, katiniukas buvo mažiukas, meilus ir tikėjomės, kad saugos namus, pasitiks sugrįžtant. Taip ir buvo visus penkis mėnesius, kol...

...vieną mielą ir visai nekaltą dieną pamatėme, vietoj vienos po dvi poras iltinių dantų.

Ir ką galvoti pamačius tokį vaizdą? Žvėris ar pantera? "Biesas" (atsiprašau kalbininkų) žino ką auginam. Nerimo akys mūsų buvo didelės. Laukėm... laukėm... naktimis miegojom, bet su nerimu, kad atsikėlę ryte nerastume kojų apgraužtų.

Dienos bėgo toliau. Dantys 2x4 aštrėjo ir didėjo.

Gižtame iš darbo pirmadienį,, kaip visada su džiaugsmu pasitinka Juodis prie durų, glaustosi, paskui pradeda žaisti. Kanda į ranką, koją. Vienas stipresnis kastelėjimas Kristinai. Juodis pradeda kniaukti, bet ne taip, kaip prašydamasis į lauką. Kristina, pagalvojo, kad netyčia užlipo ant kojos ar ant uodegos. Bet dievaži, taip nebuvo. Juodis pradeda žiaukčioti ir iš burnos iškrenta dantukas. Va čia tai netikėtumas :)))))

Širdyje atlėgo, kad galėsime toliau ramiai miegoti ir niekas kojų nenugrauš, ir neauginam jokio "bieso".

Prabėgus dar kelioms dienoms vaizdą turime tokį:

Rezultatas visai neblogas:

Tomis dienomis Juodukas toks ramus buvo, nei kandžiojosi, nei per daug siautė namie. Nuostabu...

Supratom vieną, kad katinams pieniniai dantys irgi byra :)))

Įdomu, ar jie turi dantų fėją?

AJ